Kai kalbama apie pajamas, sąvokos bruto ir neto apskaitos sluoksniuose dažnai vartojamos pakaitomis. Tačiau svarbu suprasti, kad jie aiškiai skiriasi. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pagrindinius bruto ir neto darbo užmokesčio skirtumus.
Kas yra bruto darbo užmokestis?
Bruto atlyginimas, dar vadinamas bruto pajamomis arba bruto darbo užmokesčiu, reiškia visą išmoką prieš išskaičiuojant iš asmens atlyginimo čekio bet kokius atskaitymus ar mokesčius. Šią sumą paprastai sudaro bazinis atlyginimas, premijos ir arbatpinigiai. Į ją neatsižvelgiama į jokius atskaitymus, pavyzdžiui, darbo užmokesčio mokesčius ar darbuotojų sveikatos draudimo įmokas.
Kas yra neto atlyginimas?
Grynasis darbo užmokestis (arba grynasis darbo užmokestis) – tai suma, kurią asmuo gauna po to, kai iš jo darbo užmokesčio čekio išskaičiuojami visi taikytini išskaitymai. Šie atskaitymai gali apimti federalinį pajamų mokestį, valstijų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, Medicare mokestį, sveikatos draudimo įmokas ir kitus atskaitymus, susijusius su pensijų kaupimo planais ar kitomis darbdavių siūlomomis išmokomis. Asmens gaunamas grynasis darbo užmokestis priklauso nuo jurisdikcijos, kurioje jis dirba, taip pat nuo jo deklaracijos pateikimo statuso ir kitų su jo situacija susijusių veiksnių.
Grynojo darbo užmokesčio apskaičiavimas
Norėdami apskaičiuoti asmens grynąjį darbo užmokestį, pirmiausia turite nustatyti jo bruto darbo užmokestį arba darbo užmokesčio normą už tam tikrą laikotarpį (valandinį arba metinį). Tada iš šio skaičiaus atimkite visus privalomus valstijos ir (arba) federalinius mokesčius ir kitus išskaičiuojamus mokesčius, pavyzdžiui, susijusius su darbuotojo sveikatos išmokų įmokomis arba įmokomis į 401k planą. Gautas skaičius yra asmens grynasis darbo užmokestis už tą laikotarpį.
Kiekvienos metodikos privalumai ir trūkumai
Aptariant bruto ir neto darbo užmokestį, svarbu pažymėti, kad kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams:
- Bruto atlyginimas: Darbdaviai, mokėdami darbuotojams bruto atlyginimus, gali lanksčiau tvarkyti darbo užmokestį, nes, prieš apskaičiuodami kiekvieno asmens darbo užmokestį už konkretų laikotarpį, jie gali išskaičiuoti tam tikras sumas (t. y. mokesčius). Darbuotojai, kuriems mokamas bruto darbo užmokestis, gali gauti didesnes išmokas, tačiau mokesčių sezono metu gali būti skolingi papildomų lėšų dėl to, kad prieš gaunant minėtą darbo užmokestį nebuvo atsižvelgta į galimus išskaitymus (t. y. į nesumokėtus mokesčius).
- Neto darbo užmokestis: Darbdaviai, mokėdami darbuotojams neto atlyginimus, gali efektyviau tvarkyti darbo užmokestį, nes jiems nereikia atsižvelgti į galimus išskaitymus prieš apskaičiuojant kiekvieną išmoką; šiais išskaitymais galima pasirūpinti po išmokos išmokėjimo, jei darbuotojas iš anksto tiksliai pateikė visą reikiamą informaciją. Asmenys, gaunantys atlyginimus neto pagrindu, visada iš anksto žinos, kiek tiksliai pinigų pateks į jų kišenes, nes jokie atskaitymai nebus atliekami vėliau (išskyrus tuos, kurie buvo numatyti iš anksto).
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad yra daug esminių bruto ir neto atlyginimų skirtumų, kuriuos turėtų suprasti ir darbdaviai, ir darbuotojai, kad kiekvienas proceso dalyvis galėtų pasinaudoti atitinkama finansinio planavimo nauda. Nors kai kurie gali teikti pirmenybę vienam ar kitam metodui, priklausomai nuo asmeninių pageidavimų, ir vieni, ir kiti turėtų stengtis suprasti pagrindinius kiekvieno tipo skirtumus, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas rezultatas nustatant mokėtiną darbo užmokestį, remiantis galiojančiomis gairėmis, kurias nustato įvairios vyriausybės institucijos visame pasaulyje, priklausomai nuo jurisdikcijos (-ų).