Jei ketinate užsiimti komercine veikla, anksčiau ar vėliau privalėsite pagalvoti ir apie teisinę savo veiklos formą. Žinoma, kartais gali užtekti individualios veiklos pažymėjimo ar verslo liudijimo, tačiau dažniausiai verslo subjektai savo veiklą įformina įsteigdami įmonę.
Lietuvoje įmonės steigimo sudėtingumas priklauso nuo pasirinktos juridinio asmens teisinės formos. Vienokias įmones galima įsteigti greitai ir nesunkiai, o kitų steigimui gali reikėti ir notaro paslaugų, o pats steigimas gali užtrukti iki kelių savaičių, priklausomai nuo jūsų patirties šioje srityje. Žinoma, patyrę profesionalai, siūlantys įmonių steigimo paslaugą, įmonę gali įsteigti per 3 darbo dienas. O negalintiems laukti ir tiek, galima tiesiog įsigyti jau įsteigtą, bet veiklos nevykdančią įmonę.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines LR įstatyme numatytas juridinių asmenų formas, jų privalumus ir trūkumus. Tai padės apsispręsti, kokios įmonės steigimas yra naudingiausias jūsų situacijoje.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausios trys juridinių asmenų teisinės formos – mažoji bendrija (MB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir individuali įmonė (IĮ).
Mažoji bendrija (MB)
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jos nariai ar steigėjai (kurie gali būti tik fiziniai asmenys, o jų gali būti nuo 1 iki 10) neatsako savo asmeniniu turtu. Be to, MB steigimui nėra reikalingas pradinis įnašas.
Mažoji bendrija siūlo ir daugiau privalumų: steigiant MB nėra būtina sudaryti darbo santykių, todėl skirtingai nei UAB atveju, steigiant MB nereikia sudaryti darbo sutarties su įmonės vadovu.
Nepaisant aukščiau paminėtų apribojimų, nėra sudėtinga ateityje MB pertvarkyti į UAB. Todėl mažosios bendrijos steigimas gali būti puikus pasirinkimas veiklos pradžiai, kai nenorima ar negalima paskirti papildomų lėšų įstatiniam kapitalui ar darbo sutarčiai su buhalteriu. Būtent smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui buvo sukurta mažosios bendrijos teisinė forma.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
Tai – dažniausiai pasirenkama juridinio asmens teisinė forma. UAB steigimas yra pakankamai sudėtingas, reikalaujantis notaro dokumentų patvirtinimo ir bent 2 500 EUR įstatinio kapitalo. Kaip ir MB atveju, UAB akcininkai neatsako savo asmeniniu turtu. Tokiai bendrovei taip pat yra taikoma prievolė turėti buhalterį arba sutartį su buhalterinę apskaitą vykdančia įmone.
Kita vertus, UAB siūlo daugiau lankstumo, nes skirtingai nei MB ar IĮ atveju, įstatymas neriboja akcininkų skaičiaus. Taip pat leidžiama, kad akcininkais galėtų būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys
Individuali įmonė (IĮ)
Individuali įmonė yra paprasčiausia ir primityviausia teisinė įmonės forma. Tuo pačiu ji yra labiausiai teisiškai apribota: individuali įmonė gali turėti tik vieną dalininką, kuris už įmonės įsipareigojimus atsako savo asmeniniu turtu.
Tačiau tokia įmonė turi ir savų privalumų: kaip ir mažosios bendrijos atveju nėra būtina sudaryti darbo sutarties bei įmonės steigimui nėra reikalingas įstatinis kapitalas. Be to, tokią įmonę įsteigti galima labai greitai, o taip pat ją bet kada galima pertvarkyti į MB ar UAB.
Išvada: kada kurią įmonę steigti?
Individualią įmonę rekomenduojama steigti vykdant nerizikingą komercinę veiklą, kuri nereikalauja didelio lankstumo. Mažosios bendrijos steigimas rekomenduojamas smulkiam ir vidutiniam verslui, kai nenorima rizikuoti asmeniniu turtu, bet tuo pačiu nenorima įsipareigoti įstatiniu kapitalu. UAB siūlo didžiausią lankstumą, tačiau turi daugiausia reikalavimų. Tokią teisinę formą rekomenduojama pasirinkti, kai ūkinei veiklai reikalingas maksimalus lankstumas (pvz. neribojamas akcininkų skaičius ir akcijų disponavimas).