Indėlis – tai pinigų suma, įnešta į sąskaitą banke, kredito unijoje ar kitoje finansų įstaigoje. Indėlis gali būti padėtas bet kuriuo metu ir paprastai skirtas tam, kad sąskaitoje liktų ilgesnį laiką. Indėlius asmenys dažnai deda norėdami sutaupyti būsimoms išlaidoms, pavyzdžiui, pradiniam įnašui už būstą, vestuvėms, mokesčiui už mokslą ar gydymo išlaidoms. Įmonės taip pat gali naudoti indėlius lėšoms, skirtoms mokesčių mokėjimams arba būsimoms investicijoms, laikyti.
Indėlių tipai
Kai į savo sąskaitą įnešate indėlį, jis paprastai priskiriamas vienai iš dviejų kategorijų: taupomosioms arba atsiskaitomosioms sąskaitoms. Už taupomąsias sąskaitas paprastai mokamos didesnės palūkanos nei už atsiskaitomąsias sąskaitas ir jos skirtos ilgalaikiams taupymo tikslams. Čekių sąskaitas geriausia naudoti kasdieniams banko poreikiams, pavyzdžiui, čekiams išrašyti ar debeto kortele pirkti.
Be šių dviejų pagrindinių indėlių tipų, dar yra indėlių sertifikatai (CD) ir pinigų rinkos sąskaitos (MMA). CD garantuoja pagrindinį likutį ir visas sukauptas palūkanas iki termino pabaigos, tačiau, prieš atsiimant lėšas be baudos, jos turi išbūti sąskaitoje tam tikrą laiką. Už MMA paprastai mokamos didesnės palūkanos nei už taupomąsias ar atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau taip pat reikalaujama minimalaus likučio ir ribojamas per mėnesį leidžiamų išėmimų skaičius.
Indėlių privalumai
Pagrindinė indėlių darymo nauda yra ta, kad tai padeda žmonėms taupyti būsimiems finansiniams tikslams, formuojant drausmingus įpročius, susijusius su pinigų taupymu ir palūkanų už indėlius uždirbimu per tam tikrą laiką. Be to, kad padeda žmonėms taupyti pinigus, bankai paprastai siūlo ir kitų privalumų, kai klientai įneša indėlius į savo sąskaitas, įskaitant mėnesines išrašus, siunčiamus tiesiai į klientų pašto dėžutes, kuriuose išsamiai aprašytos visos praėjusio mėnesio operacijos, įskaitant išėmimus ir įmokas; prieigą prie internetinės bankininkystės įrankių, leidžiančių klientams valdyti savo finansus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę; ir papildomas paslaugas, pavyzdžiui, nuotolinį čekių įnešimą arba mobiliosios bankininkystės programėles, leidžiančias klientams stebėti savo sąskaitas keliaujant.
Reguliarus indėlių darymas taip pat padeda ilgainiui didinti asmens kredito balą, jei indėliai naudojami atsakingai. Bankai visas klientų operacijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas – pateikia kredito biurams, kurie šią informaciją ilgainiui įskaičiuoja į asmens kredito balą; tai reiškia, kad jei asmuo dažnai laiku įneša indėlius į savo banko sąskaitą, bet retai iš jos išsiima pinigus, jo kredito balas pamažu gerės, nes apie tokį atsakingą finansinį elgesį bus pranešama kiekvieną mėnesį.
Kada indėliai laikomi neteisėtais?
Indėlių sukčiavimas įvyksta, kai kas nors, darydamas indėlį, sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie save, kad iš to gautų tam tikrą piniginę ar kitokią naudą. Pavyzdžiai: indėlių padėjimas suklastotų dokumentų (pvz., padirbtų čekių), įsipareigojimų (pvz., skolos dydžio) nuvertinimas, kai prašoma paskolos naudojant indėlių lėšas, arba indėlių lėšų, gautų neteisėtais būdais, pvz., pavogtomis kredito kortelėmis arba pasisavintomis įmonės lėšomis, panaudojimas. Svarbu pažymėti, kad tiek bankai, tiek klientai gali tapti indėlių sukčiavimo aukomis, jei prieš tai nesiimama tinkamų atsargumo priemonių; tokia sukčiavimo veikla gali sukelti rimtų teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, kas ją inicijavo, todėl visada verta būti itin budriems atliekant bet kokius su jūsų finansais susijusius sandorius!
Kaip bankai apsaugo indėlius?
Bankai labai rimtai imasi saugumo priemonių, kai reikia apsaugoti klientų indėlius, ypač dabar, kai kibernetinių nusikaltėlių grėsmės kasdien vis didėja ir jie bando taikyti vis sudėtingesnius metodus! Apskritai bankai tiek viduje, tiek išorėje turi įdiegę daugybę saugumo protokolų, kurie apsaugo klientų duomenis nuo nesankcionuotos prieigos – nesvarbu, ar tai būtų fiziniai bandymai pavogti popierinius įrašus, saugomus filialų saugyklose, ar sudėtingos programinės įrangos programos, specialiai sukurtos galimiems sukčiavimo atvejams skaitmeniniuose kanaluose, pavyzdžiui, internetinės bankininkystės svetainėse ir mobiliosiose programėlėse, aptikti. Be to, dauguma bankų yra pasamdę trečiųjų šalių saugumo paslaugų teikėjus, kurie specializuojasi apsaugodami didelius klientų duomenų kiekius – taip užtikrinama maksimali apsauga nuo visų kylančių kibernetinių grėsmių ir kartu laikomasi vietos teisės aktų, reglamentuojančių skaitmeninio privatumo standartus ir teisės aktus, susijusius su saugiu klientų duomenų saugojimu finansų įstaigose.
Galiausiai, bankai taip pat siūlo klientams tam tikras apsaugos priemones, kai jie atlieka indėlius, pavyzdžiui, nustato dienos indėlių limitus ir siūlo sukčiavimo stebėsenos paslaugas, kad nustatytų bet kokią įtartiną veiklą, susijusią su klientų sąskaitomis. Tai padeda užkirsti kelią sukčiams pasinaudoti klientais, kurie gali nežinoti su jų įneštomis lėšomis susijusių detalių ir pasekmių, kurios ilgainiui gali turėti įtakos jų finansinei gerovei. Galiausiai bankai stengiasi užtikrinti, kad visi klientų indėliai būtų apsaugoti kuo saugiau ir efektyviau, kad klientai galėtų būti ramūs, žinodami, jog jų pinigai yra saugūs ir patikimi.