Kaip ir priimant bet kokį finansinį sprendimą, investavimą reikia atidžiai apsvarstyti ir ištirti. Yra įvairių strategijų, kurios gali būti taikomos siekiant padidinti grąžą ir sumažinti susijusią riziką. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias investavimo strategijas, kurios gali būti naudojamos įvairiems tikslams pasiekti.
Diversifikavimas
Diversifikavimas – tai procesas, kai investicijos paskirstomos tarp turto klasių, sektorių ir pramonės šakų, siekiant sumažinti riziką. Diversifikuodami savo portfelį, apribojate nuostolių vienoje srityje poveikį bendriems portfelio rezultatams. Ši strategija grindžiama koncepcija, kad platus diversifikavimas sumažina riziką, reikšmingai neprarandant galimos grąžos. Investicijų diversifikavimas suteikia jums galimybę susidurti su įvairiomis rinkomis ir turto klasėmis, todėl jei vieno sektoriaus ar pramonės šakos rezultatai prasti, kiti sektoriai ar pramonės šakos gali duoti geresnę grąžą ir padėti kompensuoti bet kokius nuostolius.
Investavimas į vertę
Vertybinis investavimas – tai investavimo strategija, pagal kurią investuotojai bando įsigyti rinkoje nepakankamai įvertintas akcijas ir parduoti jas, kai jos pasiekia savo tikrąją vertę. Taikant šį metodą reikia tirti bendroves, kad būtų galima nustatyti patikimas investicijas, į kurias kiti investuotojai neatsižvelgė arba kuriomis prekiaujama mažesnėmis kainomis, nei jos iš tikrųjų vertos. Šią strategiją taikantys investuotojai ieško bendrovių, turinčių tvirtus pagrindinius rodiklius, pavyzdžiui, geras vadovų komandas, patikimą pelno istoriją, mažą skolos lygį, didelius pinigų srautus ir gerą turto grąžą (ROA). Vertės investuotojai taip pat analizuoja bendrovės pelno ataskaitas ir finansines ataskaitas, kad nustatytų tikrąją jos vertę.
Investavimas į augimą
Investavimas į augimą – tai investavimo strategija, pagal kurią investuotojai bando nustatyti bendroves, kurių akcijų kainos didės dėl ateities augimo perspektyvų. Taikant šį metodą, reikia nustatyti bendroves, turinčias stiprius pagrindinius rodiklius, įskaitant geras vadovų komandas, naujoviškus produktus ar paslaugas, efektyvią veiklą ir patrauklią vertę, palyginti su analogiškomis bendrovėmis. Augimo investuotojai taip pat ieško bendrovių, kurių pajamos auga sparčiai, taip pat didelio pajamų ir pelno santykio, kuris rodo, kad bendrovės akcijos yra nepakankamai įvertintos, palyginti su jos ilgalaikio augimo potencialu. Įmonės, kurių akcijų kainos kyla dėl padidėjusios naujų klientų paklausos arba didesnio veiklos efektyvumo dėl patobulintos veiklos, gali užtikrinti solidžią grąžą tiems, kurie taiko šią investavimo strategiją.
Techninė analizė
Techninė analizė – tai investavimo strategija, pagal kurią, siekiant numatyti būsimus kainų pokyčius akcijų rinkose, naudojamos ankstesnės kainų tendencijos, o ne fundamentalioji analizė (t. y. bendrovės finansinių ataskaitų analizė). Priimdami sprendimus dėl to, į kokias akcijas investuoti / parduoti / laikyti iki atskiro pranešimo ir t. t., techniniai analitikai naudoja diagramas ir grafikus, o ne tradicines fundamentaliosios analizės priemones, pavyzdžiui, balansus ir pajamų ataskaitas. Techninės analitikos specialistai mano, kad visa svarbi informacija apie bendrovės perspektyvas jau atsispindi jos akcijų kainoje, todėl istoriniai kainų modeliai gali padėti numatyti būsimą akcijų kainų kryptį ir bendrą rinkos elgseną, taip pat suteikti įėjimo ir išėjimo taškus sumaniems prekiautojams, siekiantiems greito pelno ir (arba) sekti tendencijas per laikotarpį nuo dienos prekybos (valandos) iki kelių savaičių ir mėnesių, kol grafikuose išryškėja daugiametės tendencijos, ir tada galima atitinkamai analizuoti, t. y. tame pačiame grafike aprėpti kelerius metus ir pan. Techniniai analitikai naudoja įvairius techninius rodiklius, pavyzdžiui, slankiuosius vidurkius (MA), Bollingerio juostas (BB), santykinio stiprumo indeksus (RSI), stochastiką ir t. t., kad padarytų išvadas ir priimtų pagrįstus sprendimus dėl to, kokias rinkos priemones jie turėtų pirkti, parduoti, laikyti ir pan.
Trumpalaikio akcijų pirkimo sandoriai
Trumpalaikio akcijų pardavimo sandoris reiškia, kad parduodamos pasiskolintos akcijos, tikintis, kad jų vertė sumažės, o vėliau jos bus atpirktos už mažesnę kainą, todėl galima gauti pelno iš pardavimo ir atpirkimo kainų skirtumo, t. y. trumpalaikių akcijų pardavėjai skolinasi akcijas iš maklerių, naudodamiesi maržinėmis sąskaitomis, ir paprastai patiria palūkanų sąnaudas, tačiau, jei tai daroma teisingai, šios sąnaudos gali būti kompensuojamos iš konkrečių sandorių metu gauto pelno, todėl gaunamas grynasis pelnas, o ne grynieji nuostoliai, ypač jei sandoris vykdomas ilgą laiką, atsižvelgiant į sverto poveikį. Trumpųjų sandorių pardavėjai tikisi, kad akcijų kainos kris, tikėdamiesi, kad tai leis jiems gana greitai gauti pelno, tačiau tai susiję su didele rizika. Trumpųjų sandorių akcijų pardavimas geriausiai pasiteisina meškų rinkų metu, kai investuotojai tikisi tolesnio kritimo, o ne augimo tendencijos.
Apskritai skolintų vertybinių popierių pardavimas nėra tai, ko pradedantysis investuotojas turėtų imtis be tinkamų profesionalių patarėjų rekomendacijų, nors laikui bėgant jis gali atnešti nemažą pelną, tačiau jis taip pat susijęs su didele rizika, nes sandorio sudarymo laikas turi tiesioginę įtaką rezultatams, todėl reikia labai atsargiai pasirinkti įėjimo taškus.
Išvada
Svarbiausia išvada yra ta, kad yra daugybė investavimo strategijų; kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo individualių tikslų ir aplinkybių. Svarstant skirtingus metodus, svarbu pasverti galimą riziką ir naudą prieš nusprendžiant, kiek kapitalo kur norite investuoti – investicijų diversifikavimas tarp skirtingų turto klasių yra esminė sėkmingo investuotojo priemonių rinkinio dalis, nepriklausomai nuo to, ar jis renkasi konservatyvų požiūrį į investavimą, ar agresyvesnį maršrutą….. Galiausiai sėkmė priklauso nuo individualių investuotojo gebėjimų ir (arba) žinių rinkinio bei tinkamo vykdymo.