Kas yra EBITDA?

EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) – tai įmonės finansinės veiklos ir būklės rodiklis. Jis parodo veiklos pinigų srautus, kuriuos galima panaudoti skoloms grąžinti ir investicijoms, atsižvelgus į su verslo vykdymu susijusias sąnaudas. EBITDA nėra oficialiai pripažįstama pagal jokius apskaitos standartus ar vyriausybinių agentūrų, tačiau ji paprastai naudojama kaip alternatyvus finansinių rezultatų vertinimo rodiklis, nes į ją neįtraukiamos nepiniginės išlaidos, pavyzdžiui, nusidėvėjimas ir amortizacija, kurios gali iškreipti tikrąją įmonės pelno galią.

EBITDA apskaičiuojama prie grynųjų pajamų pridedant palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas. Šis skaičiavimas leidžia investuotojams, vertinant įmonės pelningumą ir veiklos rezultatus, iš grynųjų pajamų atimti finansavimo ir kapitalo struktūros sprendimų poveikį. Todėl jis yra iš verslo operacijų gautų pinigų srautų rodiklis. Be to, EBITDA taip pat leidžia įvertinti vadovybės efektyvumą, t. y. kaip ji sugeba gauti pelną kontroliuodama savo išlaidas.

Pagrindiniai EBITDA rodiklio naudojimo privalumai yra tai, kad į jį neįtraukiami straipsniai, tiesiogiai nesusiję su pagrindine įmonės veikla, ir kad lengviau palyginti įmones, nes vienkartiniai straipsniai gali turėti didelę įtaką bet kurio laikotarpio pelnui ar nuostoliams. Pavyzdžiui, jei viena įmonė daug investavo į kapitalą, kuris ilgainiui nusidėvi, o kita įmonė prisiėmė palyginti nedaug skolų, tačiau ilgainiui vis tiek išlaiko savo vertę, tuomet grynųjų pajamų palyginimas būtų klaidinantis, nes nebūtų atsižvelgta į šiuos finansinės struktūros skirtumus. Tačiau vietoj to vertindami EBITDA rodiklius galime pamatyti, kiek pinigų iš tikrųjų buvo uždirbta iš kiekvienos įmonės pagrindinės veiklos bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu, neatsižvelgiant į jos kapitalo išlaidų ar mokesčių strategijas.

EBITDA ne tik leidžia suprasti įmonių veiklos efektyvumą, bet ir yra naudinga prognozuojant būsimus veiklos rezultatus, nes įmonės laikui bėgant išlaiko panašų santykinį pelningumą, net jei dėl ekonominės aplinkos pokyčių vyksta svyravimai. Analitikai, remdamiesi istoriniais duomenimis, prognozuoja būsimą EBITDA, remdamiesi numatomais augimo tempais įvairiose pramonės šakose ar sektoriuose; tada šią informaciją galima palyginti su faktiniais rezultatais, kai jie skelbiami pasibaigus kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui. Be to, analitikai gali naudoti EBITDA rodiklius kaip dalį savo vertinimo modelių, vertindami bendroves dėl galimų investavimo galimybių, nes didesni veiklos pinigų srautai paprastai rodo patrauklesnes ilgalaikes perspektyvas tiek akcininkams, tiek obligacijų turėtojams.

Apskritai EBITDA yra svarbus rodiklis vertinant įmonių finansinį pajėgumą ir veiklos rezultatus bei prognozuojant būsimus rezultatus, tačiau jis turi tam tikrų apribojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti interpretuojant duomenis arba lyginant įmones, pavyzdžiui, apskaitos metodų ar kapitalo išlaidų strategijų skirtumus, kurie gali iškreipti faktinius rezultatus, palyginti su tais, kurie pateikiami popieriuje. Be to, reikėtų nepamiršti, kad vien tik šis rodiklis neleidžia susidaryti tikslaus vaizdo – prieš priimant bet kokius investicinius sprendimus, pagrįstus vien tik EBITDA, reikėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, likvidumo rodiklius.