Finansinės ataskaitos – tai ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie įmonės finansinę veiklą ir padėtį. Šios ataskaitos paprastai rengiamos reguliariai, pavyzdžiui, kas ketvirtį arba kasmet, ir jomis naudojasi įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant akcininkus, kreditorius ir reguliavimo institucijas.
Dažniausiai naudojamos kelios finansinių ataskaitų rūšys, pvz:
Balansas: Balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje apžvelgiama įmonės finansinė padėtis tam tikru metu. Joje nurodomas verslo turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, taip pat parodoma, kaip šie straipsniai finansuojami (pvz., skolomis ar nuosavu kapitalu).
Pelno (nuostolių) ataskaita: Pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje pateikiamos verslo pajamos ir išlaidos per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, mėnesį ar metus. Joje taip pat parodomas to laikotarpio grynasis įmonės pelnas arba nuostolis.
Pinigų srautų ataskaita: Pinigų srautų ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje parodomi pinigų srautai į įmonę ir iš jos per tam tikrą laikotarpį. Ji parodo pinigų šaltinius ir panaudojimą, taip pat grynąjį pinigų pokytį per laikotarpį.
Finansinės būklės ataskaita: Finansinės būklės ataskaita yra panaši į balansą, nes parodo verslo finansinę būklę tam tikru metu. Tačiau joje informacija pateikiama kitokiu formatu ir apima išsamesnę informaciją apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą.
Bendrųjų pajamų ataskaita: Bendrųjų pajamų ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje parodomi verslo nuosavo kapitalo pokyčiai per tam tikrą laikotarpį. Į ją įtraukiamos ir verslo grynosios pajamos (arba nuostoliai), ir kitos bendrosios pajamos, t. y. pajamos arba nuostoliai, kurie neatsispindi grynosiose pajamose.
Finansinių ataskaitų paskirtis
Finansinės ataskaitos skirtos keliems svarbiems tikslams:
Jos suteikia informacijos apie įmonės finansinius rezultatus ir padėtį: Finansinės ataskaitos suteikia išsamią informaciją apie įmonės finansinę veiklą ir padėtį, kuri gali būti naudinga įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant akcininkus, kreditorius ir reguliavimo institucijas.
Jos leidžia suinteresuotosioms šalims įvertinti riziką ir galimą investicijų į verslą grąžą: Suinteresuotosios šalys, peržiūrėdamos finansines ataskaitas, gali įvertinti investavimo į verslą riziką ir galimą grąžą, o tai joms gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl investavimo ar skolinimo verslui.
Jos gali būti naudojamos priimant sprendimus: Finansinės ataskaitos suteikia vertingos informacijos, kuria gali naudotis vadovai ir kiti sprendimus priimantys verslo atstovai, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl įmonės veiklos krypties.
Jos gali padėti įmonėms nustatyti tobulintinas sritis: Nagrinėdamos finansines ataskaitas, įmonės gali nustatyti sritis, kuriose jų veikla yra gera, ir sritis, kurias reikia tobulinti, kad padidintų pelningumą ir finansinį stabilumą.
Finansinių ataskaitų rengimas
Finansines ataskaitas paprastai rengia įmonės apskaitos skyrius, naudodamas įmonės finansinių dokumentų informaciją. Norėdamas parengti finansines ataskaitas, apskaitos skyrius turi vadovautis visuotinai pripažintais apskaitos principais (VAP) arba tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), t. y. taisyklių ir gairių rinkiniais, kuriuose nurodoma, kaip turi būti pateikiama ir atskleidžiama finansinė informacija.
Parengus finansines ataskaitas, jas paprastai peržiūri nepriklausomas auditorius, kuris patikrina, ar ataskaitos yra tikslios ir išsamios. Auditorius paprastai pareiškia nuomonę apie finansines ataskaitas, nurodydamas, ar jos teisingai pateiktos pagal BAP arba TFAS.
Išvada
Finansinės ataskaitos – tai ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie įmonės finansinę veiklą ir padėtį. Jos paprastai rengiamos reguliariai ir yra naudojamos įvairių suinteresuotųjų šalių, kad įvertintų investavimo į verslą riziką ir galimą grąžą, taip pat jomis gali naudotis sprendimus įmonėje priimantys asmenys, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl įmonės veiklos krypties. Finansines ataskaitas paprastai rengia įmonės apskaitos skyrius, o jų tikslumą ir išsamumą tikrina nepriklausomas auditorius.