Grynoji vertė – tai terminas, vartojamas apibūdinti visą asmens ar subjekto finansinę vertę. Ji apskaičiuojama sudėjus visą fizinio ar juridinio asmens turimą turtą ir atėmus visus galimus įsipareigojimus. Turtas gali būti grynieji pinigai, investicijos, nuosavybė ir kiti vertingi daiktai, o įsipareigojimai – hipoteka, paskolos, skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Todėl grynoji vertė laikoma geru bendros finansinės būklės rodikliu.
Grynoji vertė yra svarbus finansų planavimo elementas. Jis padeda asmenims susidaryti aiškų dabartinės finansinės padėties vaizdą ir gali padėti priimti tinkamus investicinius sprendimus ateičiai. Be to, jis padeda asmenims stebėti savo pažangą laikui bėgant, kai jie stengiasi kurti savo turtą ir didinti grynąją vertę. Turėdami prieigą prie informacijos apie savo grynąją vertę taip pat galite lengviau užsitikrinti finansavimą iš skolintojų ar investuotojų, jei ateityje jo prireiktų.
Asmens grynąją vertę sudaro tiek asmeninis turtas, tiek turtas, priklausantis bendrai su kitais asmenimis (t. y. šeiminė padėtis). Asmeninį turtą sudaro grynieji pinigai kasoje, visos asmens turimos taupomosios sąskaitos (įskaitant indėlių sertifikatus), akcijos ar investiciniai fondai, laikomi asmeninėje sąskaitoje (ne per darbdavio finansuojamą pensijų planą), investicijos, pavyzdžiui, nuomojamas nekilnojamasis turtas ir (arba) asmeniui priklausančios įmonės, taip pat visi draudimo polisai, kurie per tam tikrą laiką sukaupė grynųjų pinigų vertę. Bendrai valdomu turtu paprastai laikomas turtas, kuris po santuokos sudarymo padalytas abiem sutuoktiniams, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas arba abiem šalims bendrai priklausančios verslo įmonės akcijos.
Be asmeninio turto, kurį tiesiogiai valdo fiziniai asmenys arba bendrai su kitais asmenimis, taip pat yra įmonių grynoji vertė, kuri reiškia bendrą įmonės viešai platinamų akcijų rinkos vertę, atėmus visus jos įsipareigojimus (skolas). Įmonės turi materialaus turto, kurį prireikus galima parduoti už grynuosius pinigus; šis turtas vadinamas likvidžiuoju turtu, nes jo vertę lengva nustatyti šiuolaikinėje rinkoje, todėl jį lengva gauti, kai reikia, pavyzdžiui, sumokėti skolą arba padengti veiklos sąnaudas sunkmečiu. Likvidaus turto pavyzdžiai yra atsargos, gautinų sumų likučiai (įmonėms, kurios siūlo kredito sąlygas) ir pinigų ekvivalentai, pavyzdžiui, pinigų rinkos fondai ir trumpalaikės vyriausybės obligacijos.
Grynosios vertės stebėjimas ir vertinimas
Grynosios vertės sekimo svarbos negalima nuvertinti; ji leidžia suprasti, kaip gerai asmenys valdo savo finansus, ir suteikia vertingų duomenų, kuriuos galima panaudoti vertinant būsimas investavimo galimybes arba ieškant finansavimo iš skolintojų ar investuotojų, įskaitant bankus, rizikos kapitalistus ir privataus kapitalo įmones. Be to, turėdami šią informaciją, asmenys gali daug lengviau planuoti išėjimą į pensiją, nes turės tikslius skaičius, kai vertins, pavyzdžiui, socialinio draudimo išmokas ir tikėtinas pajamas iš investicijų į pensijų sąskaitas, pavyzdžiui, 401(k) ar IRA. Įmonių grynosios vertės stebėjimas taip pat leidžia vadovams lengviau įvertinti veiklos rezultatus lyginant metų rezultatus su konkurentais, nes jie gali susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kiek įmonė yra prisiėmusi skolų ir kiek kapitalo turi plėtrai ateityje.
Apskritai grynosios vertės stebėjimas yra labai svarbus vertinant dabartinę finansinę būklę, taip pat svarstant galimas investicijas ar finansavimo šaltinius ateityje – ar tai būtų asmeninės investicijos iš asmeninių lėšų, ar įmonės investicijos, finansuojamos per kapitalo rinkų veiklą, pavyzdžiui, išleidžiant naujas akcijas ar skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, obligacijas, kad būtų finansuojama įmonės veikla ar plėtros projektai, susiję su produktų ir (arba) paslaugų portfeliu, kuris šiandien siūlomas klientams pasaulinėse rinkose. Žinodami savo grynąją vertę, galite priimti labiau pagrįstus sprendimus, kaip valdyti pinigus ir planuoti ateitį.
Apibendrinant galima teigti, kad grynosios vertės supratimas ir stebėjimas yra esminė finansinio raštingumo dalis, nes tai padeda asmenims ir įmonėms susidaryti vaizdą apie dabartinę finansinę padėtį, todėl jie gali priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl investicijų ar finansavimo šaltinių, reikalingų norimiems tikslams – tiek asmeniniams, tiek profesiniams – pasiekti. Turint tikslią informaciją taip pat daug lengviau planuoti pensiją ir užtikrinti, kad ateityje bus pakankamai lėšų. Todėl kiekvienas, norintis kontroliuoti savo finansus, turėtų skirti laiko reguliariai apskaičiuoti ir stebėti savo grynąją vertę. Taip elgdamiesi jie visada turės naujausią informaciją apie savo dabartinę finansinę padėtį ir galės priimti tinkamus sprendimus, kai reikės finansuoti dabartinius ar būsimus tikslus.