Išpirkimo data, dar vadinama vertybinių popierių išpirkimo data, – tai data, kurią obligacijos ar kitos finansinės priemonės pagrindinė suma tampa mokėtina ir išmokama investuotojui. Išpirkimo data paprastai nurodoma išleidžiant vertybinį popierių ir yra svarbi tiek investuotojams, tiek emitentams.
Investuotojams išpirkimo data yra svarbi, nes nuo jos priklauso, kada jie atgaus savo pagrindinę investiciją ir visas sukauptas palūkanas. Emitentams išpirkimo data yra svarbi, nes nuo jos priklauso, kada jie turės grąžinti pagrindinę vertybinių popierių sumą ir visas sukauptas palūkanas.
Vertybinių popierių tipai su termino datomis
Yra kelios vertybinių popierių rūšys, turinčios išpirkimo datas, pvz:
Obligacijos: Obligacijos yra skolos vertybinių popierių, kuriuos išleidžia vyriausybės, savivaldybės ir korporacijos, rūšis. Paprastai jos turi fiksuotą išpirkimo datą ir investuotojams moka fiksuotą palūkanų normą.
Iždo vekseliai: Iždo vekseliai: Iždo vekseliai, dar vadinami T-vekseliais, yra trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia JAV vyriausybė. Jų išpirkimo terminas yra fiksuotas ir svyruoja nuo kelių savaičių iki 52 savaičių, už juos investuotojams palūkanos nemokamos. Vietoj to investuotojai uždirba pelną, įsigydami T-vekselį su nuolaida nominalia verte ir gaudami visą nominaliąją vertę suėjus terminui.
Indėlių sertifikatai (CD): Tai bankų ir kredito unijų siūlomas terminuotųjų indėlių tipas. Jie turi fiksuotą terminą ir investuotojams moka fiksuotą palūkanų normą.
Komerciniai vertybiniai popieriai: Komerciniai vertybiniai popieriai yra neužtikrinta trumpalaikė skolos priemonė, kurią išleidžia įmonės. Jų terminas yra fiksuotas – nuo kelių dienų iki 270 dienų, o investuotojams mokama fiksuota palūkanų norma.
Veiksniai, darantys įtaką išpirkimo terminams
Yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos vertybinių popierių išpirkimo datai, pvz:
Emitento kreditingumas: emitento kreditingumas yra svarbus veiksnys, galintis turėti įtakos vertybinio popieriaus išpirkimo datai. Aukštesnį kredito reitingą turintys emitentai, pavyzdžiui, vyriausybės ir didelės korporacijos, paprastai gali išleisti ilgesnio termino vertybinius popierius, nes jie laikomi mažiau rizikingais. Kita vertus, emitentams, kurių kredito reitingas žemesnis, gali tekti išleisti vertybinius popierius su trumpesniais išpirkimo terminais, nes jie laikomi rizikingesniais.
Palūkanų normos: Palūkanų normos taip pat gali turėti įtakos vertybinių popierių išpirkimo terminui. Jeigu palūkanų normos yra didelės, investuotojai gali būti labiau linkę investuoti į vertybinius popierius su trumpesniais išpirkimo terminais, nes per trumpą laiką gali gauti didesnę grąžą. Ir atvirkščiai, jei palūkanų normos yra mažos, investuotojai gali būti labiau linkę investuoti į vertybinius popierius su ilgesniais išpirkimo terminais, kad pasinaudotų mažesnėmis palūkanų normomis.
Rinkos sąlygos: Rinkos sąlygos, tokios kaip ekonomikos augimas, infliacija ir investuotojų paklausa, taip pat gali turėti įtakos vertybinių popierių išpirkimo terminui. Pavyzdžiui, ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu investuotojai gali būti labiau linkę investuoti į vertybinius popierius su trumpesniais išpirkimo terminais, kad sumažintų savo riziką.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad išpirkimo data – tai data, kurią obligacijos ar kitos finansinės priemonės pagrindinė suma tampa mokėtina ir išmokama investuotojui. Ji yra svarbus aspektas tiek investuotojams, tiek emitentams ir jai įtakos turi tokie veiksniai kaip emitento kreditingumas, palūkanų normos ir rinkos sąlygos.