Išvestinės finansinės priemonės – tai finansinės priemonės, kurių vertę lemia pagrindinis turtas arba turto grupė. Jos naudojamos apsidrausti nuo rizikos ir padidinti portfelio grąžą. Išvestines finansines priemones galima suskirstyti į dvi bendrąsias kategorijas: išankstinius sandorius, ateities sandorius ir pasirinkimo sandorius. Išankstiniai ir ateities sandoriai – tai dviejų šalių sutartys pirkti arba parduoti turtą iš anksto nustatyta kaina tam tikrą dieną ateityje, o pasirinkimo sandoriai suteikia pirkėjui teisę, bet ne pareigą pirkti arba parduoti turtą tam tikru momentu ateityje iš anksto nustatyta kaina.
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
Yra trys pagrindinės išvestinių finansinių priemonių sutarčių rūšys: išankstiniai sandoriai, ateities sandoriai ir pasirinkimo sandoriai.
Išankstiniai sandoriai
Išankstinis sandoris yra dviejų šalių susitarimas pirkti arba parduoti turtą už tam tikrą kainą tam tikrą dieną ateityje. Sutarties vertė nustatoma pagal pagrindinio turto neatidėliotiną kainą pristatymo dieną. Pavyzdžiui, viena šalis gali susitarti pirkti 100 barelių naftos iš kitos šalies po 50 USD už barelį po šešių mėnesių. Dalyvaujančios šalys neprisiima jokios tiesioginės rizikos, nes sudarydamos šią sutartį jos susitarė dėl to, kas nutiks vėliau.
Ateities sandoriai
Ateities sandoriai yra panašūs į išankstinius sandorius, nes jie apima pagrindinio turto pirkimą arba pardavimą iš anksto nustatyta kaina tam tikrą dieną ateityje. Tačiau, kitaip nei išankstiniai sandoriai, ateities sandoriai yra standartizuoti susitarimai, kuriais prekiaujama organizuotose biržose, pavyzdžiui, CME Group arba ICE Futures US, ir kuriuos reguliuoja atitinkamų šalių vyriausybės. Šie susitarimai turi standartines sąlygas, tokias kaip dydis (vienetų skaičius), kokybės specifikacijos (klasė) termino trukmė (pristatymo mėnuo). Prekiaudamos šiais susitarimais organizuotose biržose, šių susitarimų šalys gali kompensuoti savo riziką, jei pageidauja, perleisdamos šiuos susitarimus kitiems pageidaujantiems pirkėjams ir (arba) pardavėjams prieš jų galiojimo terminą.
Pasirinkimo sandoriai
Pasirinkimo sandoriai yra išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios suteikia jų turėtojui teisę, bet ne pareigą pirkti arba parduoti pagrindinį turtą už iš anksto nustatytą kainą iki jo galiojimo pabaigos datos. Taigi, kitaip nei išankstiniai ir ateities sandoriai, pagal kuriuos abi dalyvaujančios šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus nepriklausomai nuo rinkos sąlygų, pasirinkimo sandoriai neįpareigoja nė vienos iš juose dalyvaujančių šalių, nebent jos taip nuspręstų dėl palankių rinkos sąlygų iki jų galiojimo termino pabaigos. Priklausomai nuo pasirinkimo sandorio tipo (pirkimo pasirinkimo sandoris ar pardavimo pasirinkimo sandoris), jo turėtojai gali pasinaudoti didžiulėmis augimo galimybėmis, jei rinkos iki termino pabaigos keičiasi jiems palankia linkme, ir patirti minimalius nuostolius, jei rinkos iki termino pabaigos keičiasi jiems nepalankia linkme, nes jie gali paprasčiausiai leisti savo pozicijoms pasibaigti bevertėmis, jų neįgyvendindami, kaip priešingu atveju būtų reikalaujama, jei išankstinių ir ateities sandorių kainos iki termino pabaigos ženkliai pasikeistų turėtojų nenaudai.
Išvestinių finansinių priemonių nauda ir rizika
Išvestinės finansinės priemonės suteikia investuotojams keletą privalumų, pavyzdžiui, apsidraudimą nuo rizikos, portfelio diversifikavimo galimybes ir didesnį likvidumą, tačiau jos taip pat yra susijusios su nemaža rizika, ypač kai naudojamos netinkamai, pavyzdžiui, kai išvestinės finansinės priemonės naudojamos su svertu, kuris padidina pelną ir nuostolius, priklausomai nuo to, kaip rinkos keičiasi investuotojų, naudojančių išvestines finansines priemones, sverto pozicijų atžvilgiu. Rizikos draudimo fondų valdytojai paprastai plačiai naudoja išvestines finansines priemones, kad sumažintų neigiamą riziką, taikydami įvairias apsidraudimo strategijas, kartu siekdami kuo didesnio augimo potencialo, priklausomai nuo jų strateginių tikslų, kurie gali labai skirtis tarp skirtingų rizikos draudimo fondų valdytojų, atsižvelgiant į jų atitinkamas investavimo strategijas, taikomas naudojant išvestines finansines priemones.
Išvestinių finansinių priemonių vaidmuo portfelio valdyme
Išvestinės finansinės priemonės vaidina svarbų vaidmenį portfelių valdymo strategijose dėl unikalių savybių, kuriomis naudojasi jų turėtojai; jos apima tokius dalykus kaip pasirinkimo sandorių suteikiamas lankstumas, kuris leidžia turėtojams labiau kontroliuoti, kada ir kiek kapitalo turėtų būti panaudota, neturint jokių įsipareigojimų esant nepalankioms rinkos sąlygoms, nes nėra jokių aiškių įsipareigojimų, kuriuos vykdytų sandorio šalys, palyginti su išankstiniais ir (arba) ateities sandoriais, kai įsipareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į esamas rinkos sąlygas, o tai kelia investuotojams didesnę riziką, susijusią su klaidingais sandoriais, kurie sudaromi esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Be to, išvestinių finansinių priemonių teikiamos sverto galimybės suteikia investuotojams galimybę gauti didesnę grąžą nei tiesioginės investicijos esant palankioms rinkos sąlygoms, jeigu sandorio šalis, sudaranti sandorius priešingoje pusėje, turi pakankamai kapitalo įsipareigojimams padengti, jeigu įvykiai pasisuktų neteisingai ir dėl to būtų patirti dideli nuostoliai, o ne laukiamas pelnas, kurio buvo tikėtasi iš pradžių, kai buvo sudarytos išvestinių finansinių priemonių pozicijos…