Likvidumas yra svarbi finansų sąvoka, kuri reiškia, kaip lengvai turtas gali būti paverstas grynaisiais pinigais. Likvidumas yra svarbus veiksnys įmonėms, investuotojams ir prekybininkams, nes jis turi įtakos galimybei pirkti ir parduoti vertybinius popierius.
Likvidumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai, rinkos kapitalizacija, pavedimų knygos gylis ir rinkos kintamumas. Kuo rinka likvidesnė, tuo lengviau įeiti į poziciją arba išeiti iš jos. Tai reiškia, kad likvidesnėje rinkoje bus mažesnės sandorių išlaidos ir mažesnis poveikis kainai perkant ar parduodant.
Vienas iš dažniausiai investuotojų naudojamų likvidumo rodiklių yra pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas. Šis skirtumas rodo, kiek pinigų reikia išleisti perkant arba parduodant vertybinį popierių, palyginti su jo dabartine kaina. Mažas skirtumas rodo didelį likvidumą, o didelis – mažą likvidumą. Kuo mažesnis kainų skirtumas, tuo investuotojams geriau, nes perkant arba parduodant vertybinius popierius jiems nereikės mokėti didelių priemokų.
Kitas likvidumo matas yra rinkos kapitalizacija arba „rinkos kapitalizacija”, kuri parodo bendrą visų apyvartoje esančių bendrovės akcijų vertę, padaugintą iš jų akcijų kainų. Didesnę rinkos kapitalizaciją turinčios bendrovės paprastai būna likvidesnės, nes jų prekybos apimtys yra didesnės, todėl jose yra daugiau pirkėjų ir pardavėjų negu mažesnėse bendrovėse. Investuotojai teikia pirmenybę rinkoms, kuriose yra didesnė apyvarta, nes yra didesnė tikimybė, kad jie galės greitai rasti pirkėjų arba pardavėjų priimtinomis kainomis.
Užsakymų knygos gylis yra dar vienas finansų rinkų likvidumo vertinimo būdas. Juo vertinama, kiek užsakymų skirtingomis kainomis yra abiejose užsakymų knygos pusėse (pirkėjų ir pardavėjų) tam tikram vertybiniam popieriui. Jei abiejose pusėse yra daug užsakymų įvairiomis artimomis kainomis, tai rodo didesnį likvidumą, nes bet kuriuo metu bus daugiau potencialių pirkėjų ir pardavėjų, norinčių sudaryti sandorius priimtinomis kainomis be didelio jų sandorių poveikio kainai.
Galiausiai, rinkos, kuriose yra didesnis kintamumas, paprastai būna mažiau likvidžios, nes prekiautojams reikia daugiau laiko, jei jie nori priimti pagrįstus sprendimus dėl savo pozicijų dėl didesnio netikrumo dėl būsimų kainų pokyčių nepastoviose rinkose. Nepastovumas taip pat didina riziką, nes staigūs pokyčiai gali sukelti nuostolių, net jei pozicijos buvo užimtos remiantis patikima analize prieš pradedant prekybos veiklą.. Dėl šių priežasčių prekiautojai paprastai renkasi mažesnio kintamumo rinkas, kurios paprastai rodo ir didesnį likvidumą dėl didesnių prekybos apimčių, atsirandančių dėl stabilių kainų sąlygų..
Apskritai likvidumas yra pagrindinis veiksnys investuotojams sprendžiant, kur ir kiek kapitalo reikėtų skirti įvairioms investicijoms, nes jis turi įtakos sandorių sąnaudoms ir rizikos lygiui, susijusiam su konkrečiais vertybiniais popieriais ar rinkomis. Investuotojai visada turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius prieš priimdami bet kokius investicinius sprendimus, kad galėtų tinkamai įvertinti galimą grąžą ir kartu sumažinti bet kokią susijusią riziką.. Turint pakankamai žinių apie tai, kaip veikia likvidumas, taip pat apie kitus pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, supratimą, kodėl tam tikras turtas gali būti patrauklus arba nepatrauklus, galima geriau suprasti, kokios strategijos gali duoti geresnių rezultatų investuojant ilguoju laikotarpiu.