Pajamos – tai terminas, vartojamas apibūdinti pinigams, kuriuos asmuo ar verslo subjektas per tam tikrą laikotarpį gauna iš įvairių šaltinių. Paprastai pajamos naudojamos išlaidoms, pavyzdžiui, maistui ir būstui, apmokėti. Pajamos gali būti gaunamos iš įvairių šaltinių, įskaitant darbo užmokestį, palūkanas už investicijas, pelną, gautą parduodant prekes ar paslaugas, pelną, gautą prekiaujant akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais vertybinių popierių rinkoje, nuomos pajamas iš investicijų į nekilnojamąjį turtą, iš buvusio sutuoktinio gautus alimentus ar vaiko išlaikymo išmokas, loterijos laimėjimus ir kt.
Kai kalbama apie asmenis ir namų ūkius, yra kelios pajamų rūšys, kurios gali turėti įtakos jų finansams. Uždirbtoms pajamoms priskiriamas darbdavių mokamas darbo užmokestis ir savarankiškos veiklos pajamos, gaunamos turint nuosavą verslą. Investicinės pajamos apima realizuotą pelną arba nuostolius, gautus turint turto, pavyzdžiui, akcijų arba obligacijų, taip pat kapitalo prieaugį, gautą pardavus turtą brangiau, nei už jį buvo sumokėta iš pradžių. Dar viena investicinių pajamų rūšis yra įmonių mokami dividendai. Valstybės išmokos, pavyzdžiui, socialinės apsaugos išmokos, taip pat yra svarbus daugelio namų ūkių pajamų šaltinis.
Pajamas taip pat galima suskirstyti pagal tai, ar jos yra apmokestinamos, ar neapmokestinamos. Apmokestinamosioms pajamoms priskiriamos visos pajamos iš darbo užmokesčio ir atlyginimo, taip pat investicinis pelnas, kuris apmokestinamas pagal federalinius arba valstijų įstatymus (arba pagal abu įstatymus). Neapmokestinamąsias pajamas paprastai sudaro valstybinės išmokos, pavyzdžiui, socialinės apsaugos išmokos ir veteranų išmokos, kurios neapmokestinamos federaliniu lygmeniu; tačiau kai kurios valstijos apmokestina tam tikras neapmokestinamųjų išmokų rūšis, todėl prieš darant bet kokias prielaidas apie tai, kokios rūšies pajamos gali būti neapmokestinamos tam tikroje jurisdikcijoje, svarbu pasiteirauti savo valstijos mokesčių institucijos.
Nuo to, kiek apmokestinamųjų pajamų asmuo gauna, priklauso jo ribinis mokesčio tarifas – tarifas, kuriuo bus apmokestinama didžiausia uždirbtų pajamų dalis – kuris gali svyruoti nuo 10 % iki 37 %, priklausomai nuo to, kokį statusą turi asmuo (pvz., vienišas pareiškėjas) ir kokia bendra apmokestinamųjų metinių pajamų suma viršija tam tikras nustatytas ribas. Mokesčių mokėtojams svarbu suprasti, kokios jų bendro metinio uždarbio rūšys laikomos apmokestinamomis, kad jie galėtų tiksliai apskaičiuoti savo ribinį tarifą ir kiekvienais metais tiksliai nurodyti savo uždarbį metinėje mokesčių deklaracijoje.
Pajamos mūsų visuomenėje atlieka svarbią ekonominę funkciją, nes leidžia užtikrinti pagrindinius poreikius, tokius kaip maistas ir pastogė, ir suteikia mums galimybę naudotis papildomais produktais ir ištekliais, kurie yra prieinami ne tik mainų būdu. Laikui bėgant pajamos tapo vis įvairesnės dėl technologinių naujovių, pavyzdžiui, automatizavimo, kuris leido įmonėms visame pasaulyje, įskaitant ir mažąsias įmones, gauti didelį pelną ir kartu sumažinti darbo sąnaudas, palyginti su darbo sąnaudomis, kurių būtų reikėję vos prieš kelis dešimtmečius; tai palengvino didesnes galimybes asmenims, ieškantiems darbo ne tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, gamyboje, pasinaudojant nuotolinio darbo galimybėmis, kurias suteikia tokios technologinės platformos kaip „Uber Eats”, „Upwork” ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad supratimas, kas yra apmokestinamos ir neapmokestinamos pajamos, yra labai svarbus ne tik tam, kad asmenys galėtų maksimaliai padidinti savo finansinius išteklius (suprasdami, kiek mokesčių jie turi sumokėti), bet ir tam, kad būtų galima suprasti, kaip apskritai funkcionuoja mūsų ekonomika, nes supratimas, iš kur gaunamos daugumos žmonių pajamos, suteikia vertingos informacijos apie ekonomines tendencijas mūsų visuomenėje bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu; šiomis žiniomis gali pasinaudoti viso pasaulio vyriausybės, įgyvendindamos ekonominę politiką, skirtą visuotinei gerovei visame pasaulyje skatinti.