Rezervinė valiuta – tai tarptautinė valiuta, kurią vyriausybės ir institucijos laiko dideliais kiekiais kaip užsienio valiutos atsargų dalį. Rezervinės valiutos taip pat naudojamos atsiskaitymams už tarptautinės prekybos sandorius ir laikomos ekonomikos stiprumo, stabilumo ir likvidumo ženklu. Labiausiai paplitusios rezervinės valiutos yra JAV doleris, euras, Japonijos jena ir Didžiosios Britanijos svaras sterlingų.
Rezervinių valiutų istorija
Rezervinės valiutos sąvoka egzistuoja jau šimtmečius ir laikui bėgant keitėsi. Senovėje šalys kaupdavo aukso ir sidabro monetas, kad galėtų saugoti turtą ir palengvinti tarptautinę prekybą. Viduramžiais tam tikri miestai tapo pagrindiniais prekybos centrais, kuriuose pirkliai iš visos Europos keisdavosi prekėmis naudodami vietines monetas arba vekselius, išreikštus tam tikromis valiutomis, pavyzdžiui, Florencijos florinais arba Venecijos dukatais. Iki XIX a. pabaigos auksas tapo pagrindine daugelio šalių pasirinkta rezervine valiuta dėl savo vidinės vertės ir visuotinio pripažinimo.
Šiuolaikinės rezervinės valiutos
Šiandien pasaulyje egzistuoja kelios oficialios rezervinės valiutos, įskaitant JAV dolerį (USD), eurą (EUR), Japonijos jeną (JPY), Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (GBP), Kanados dolerį (CAD), Šveicarijos franką (CHF) ir Australijos dolerį (AUD). Kiekviena iš šių valiutų plačiai pripažįstama daugelyje šalių ir laikoma ekonominio stabilumo ir stiprybės simboliu atitinkamame regione ar šalyje. JAV doleris šiandien yra bene dažniausiai naudojama rezervinė valiuta, sudaranti beveik du trečdalius visų pasaulinių užsienio valiutos atsargų, po jos seka euras (24 %), jena (4 %), svaras sterlingų (4 %), Kanados doleris (2 %), Šveicarijos frankas (1 %) ir Australijos doleris (0,6 %).
Rezervinių valiutų privalumai ir trūkumai
Rezervų naudojimas gali padėti stabilizuoti šalies ekonomiką, nes leidžia jai atsiskaityti už importą nespausdinant pinigų arba nesiskolinant iš kitų šalių nepalankiomis sąlygomis; tačiau tai susiję su tam tikra rizika, pavyzdžiui, staigiais vertės pokyčiais dėl geopolitinių įvykių arba infliacinio spaudimo. Be to, priklausomybė nuo vienos valiutos gali būti pavojinga, nes dėl to šalies ekonomika gali būti sutrikdyta, jei įvyktų kas nors, kas pakenktų jos vertei, pavyzdžiui, susilpnėtų pasitikėjimas jos vientisumu arba ji prarastų kitų šalių palankumą, kurios vietoj jos galėtų pasirinkti kitą valiutą.
Poveikis centriniams bankams
Centriniai bankai, spręsdami, kurios (-ių) rūšies (-ų) rezervinę (-es) valiutą (-as) naudoti, kad galėtų veiksmingai valdyti savo užsienio valiutos atsargas, turi atidžiai apsvarstyti politines pasekmes. Tai apima kiekvieno konkretaus tipo privalumų ir (arba) trūkumų įvertinimą, taip pat geopolitinių veiksnių, galinčių turėti įtakos jo vertei laikui bėgant, įvertinimą. Svarbu, kad vyriausybės, spręsdamos, kuri (-ios) forma (-os) maksimaliai apsaugos nuo galimų finansinių nuostolių ir kartu suteiks galimybę prireikus greitai gauti reikiamų lėšų, atsižvelgtų ne tik į trumpalaikę naudą, bet ir į ilgalaikes strategijas.