Verslo pirkimo-pardavimo sandoris, kaip ir kiti šios teisinės ir ekonominės kategorijos susitarimai, turi savus teisinius niuansus, kurių privalu laikytis. Priešingu atveju gali grėsti nuobaudos pagal administracinę tvarką, o grubių pažeidimų atveju – ir rimtesnės nuobaudos. Atsižvelgiant į verslo dydį, veiklos sritį, ūkinės veiklos įforminimą ir kitus kriterijus, teisinės sandorio detalės gali skirtis radikaliai.
Smulkaus ir vidutinio verslo pirkimas-pardavimas
Smulkaus ir vidutinio verslo objektų perleidimas yra teisiškai paprasčiausias ir nereikalaujantis didelių teisinių žinių ir sudėtingo teisinio įgyvendinimo. Dažniausiai tokio verslo pardavimui užtenka paprasčiausio buhalterinio pajamų ir išlaidų įforminimo pagal vedama individualią ar juridinę apskaitą. Kitoks teisinis įforminimas reikalingas tik išimtinais atvejais.
Dėl šios priežasties, smulkaus ir vidutinio verslo pirkimo-pardavimo sandoriai gali būti vykdomi net nuotoliniu būdu. Tokie verslai yra parduodami kaip ir kiti objektai, komercinį sandorį vykdant internetinėse verslo pardavimų skelbimų platformose, socialinių tinklų grupėse ar kitose tam skirtose vietose.
Veiklą vykdant įforminto juridinio asmens pagrindu, gali būti būtinas papildomas teisinis sandorio įforminimas pas notarą. Tai yra būtina, kai parduodama ne tik pati veikla, bet ir pats įformintas juridinis vienetas. Taip pat galima sandorį įgyvendinti per trečiąsias šalis, pvz. auditorius.
Stambaus verslo pirkimas-pardavimas
Stambaus verslo pirkimo-pardavimo sandoris remiasi griežtesne teisine kontrole. Dalis jos kyla iš valstybinių priežiūros institucijų keliamų reikalavimų tokiam sandoriui, kurie savo ruožtu gali skirtis priklausomai nuo veiklos pobūdžio, kita dalis iš ekonominės sandorio dalyvių būtinybės sandorį įgyvendinti teisingai.
Dažnai toks stambaus verslo sandorio įgyvendinimas reikalauja išankstinio dokumentų paruošimo, nepriklausomų auditorių išvadų, finansinių ir kitų ataskaitų paruošimo jų įvertinimui.
Strateginės reikšmės ir kitos išskirtinės svarbos ekonominiai objektai negali būti parduodami bet kam, taip pat būtinas pirkėjo įvertinimas, leidžiantis įvertinti ar sandoris nekelia grėsmės šalies ekonomikai ir jos saugumui.
Susijungimo ir įsigijimo sandoriai
Susijungimo ir įsigijimo sandoriai (angl. mergers and acquisitions) yra taikomi išimtinai stambiajame versle, kuomet vieną verslo subjektą įsigyja kitas subjektas su tikslu veiklą apjungti vieno subjekto nuosavybės ir veiklos rėmuose.
Tai yra išskirtinai didelio mąsto sandoriai, kurių pasiruošimui ir įgyvendinimui reikia specialių žinių, specialaus teisinio pasiruošimo ir procesinių įgyvendinimo gebėjimų. Tokius susijungimo ir įsigijimo sandorius dažniausiai įgyvendina trečiosios šalys, bet ne auditoriai, kaip prieš tai minėtų sandorių atveju, bet investiciniai bankai. Tačiau be nepriklausomų auditorių dalyvavimo išsiversti taip pat neįmanoma.
Šie sandoriai būna itin sudėtingi, todėl konkrečių teisinių ir kitų susijusių detalių, ar jų bazinių principų, pateikimas reikalautų atskiro teksto.
Mokestiniai aspektai
Kiekvienas komercinis sandoris turi atitinkamas mokestines prievoles. Tai viena iš priežasčių, kodėl kiekvienas verslo pirkimo-pardavimo sandoris privalo būti griežtai teisiškai įformintas ir reglamentuotas. Atsižvelgiant į jau minėtus kriterijus (veiklos pobūdį, verslo dydį ir kita), mokestinės prievolės gali kisti. Tačiau egzistuoja tam tikri bendri baziniai principai.
Esminis teisinis-mokestinis principas yra tas, kad verslo pirkimo-pardavimo sandoris yra traktuojamas, kaip tipinis gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų atvejis. Tačiau savo pajamų deklaracijoje tokiu būdu gautos pajamos ir/ar patirtos išlaidos turi būti deklaruotos tam skirtose laukeliuose.